WingChun, kaip ir daugelis kitų KungFu sistemų yra išbaigta sistema: tai reiškia, kad WingChun technikos ir lavinimosi metodai apima ne tik kovą plikomis rankomis, bet ir ginklų valdymą. Pirmasis ginklas, kurio mokomasi WingChun sistemoje yra ilgo nuotolio ginklas. Tai ilga lazda, Luk Dim Boon Gwun, dar vadinama šešių su puse judesių lazda. Nors, lyginant su kitomis KungFu sistemomis, ilgos lazdos formos judesiai gal būt nėra labai išvaizdūs, bet daugelis WingChun meistrų teigia, kad lazda iš tikrųjų yra centrinė WingChun sistemos dalis, o treniravimasis su šiuo ginklu daro teigiamą poveikį beginklės kovoos technikoms. Kodėl?
Visų pirma, lazdos gabaritai lemia tai, jog šis ginklas yra puikus statinės ir sprogstamosios jėgos lavinimo aparatas. Ilgos lazdos valdymas reikalauja nemenkų fizinių pastangų, treniruojantis taip pat naudojamos plačios ir žemos stovėsenos, todėl ilgalaikis praktikavimasis išlavina rankų, pečių, kojų bei torso raumenis. Stiprus kūnas yra neabejotinas privalumas susidūrus su oponento pasipriešinimu.
Tačiau manipuliavimas ilga lazda reikalauja ne tik stipraus raumenyno, bet ir geros koordinacijos. Ilgalaikės treniruotės su šiuo ginklu išlavina gebėjimą naudoti savo kūną kaip vientisą sistemą: galūnės atliekant judesius lazda turi gebėti judėti tiek kartu, tiek atskirai, be to, privalu perprasti vadinamąjį sverto pricipą – biodinaminį žmogaus kūno struktūros veikimo pagrindą. Taip efektyviai išmokstame išnaudoti pečių, klubų, juosmens galią, skirtingų stovėsenų privalumus ir pripratiname visus pagrindinius kūno taškus generuoti jėgos impulsus kovos metu.
Kadangi kiekvienas menkiausias kūno korpuso judesys lemia keliolikos centimetrų pokytį lazdos gale, reikalinga kompaktiška ir griežta judesių technika. Ilgos lazdos forma moko aštraus kampų kirtimo ir manevravimo savo kūnu taip, kad kuo mažesnės amplitudės judesys išprovokuotų kuo didesnį pokytį oponento struktūroje. Vadinasi, laviname judesių ekonomiją bei strateginį mąstymą: susitelkiame į subtilius savo kūno struktūros pokyčius horizontalioje ir vertikalioje plokštumose, jėgos linijas ir atakos kampus, reikalaujančius mažiausių fizinių pastangų ir lemiančius maksimalų poveikį oponento struktūrai.
Ilgos lazdos valdymo technikos susideda tik iš keleto palyginti paprastų judesių. Galima sugrupuoti juos į septynis (šešis su puse) judesius – iš čia ir šešių su puse judesių lazdos pavadinimas. Judesių pavadinimai įvairiose WingChun mokyklose gali skirtis, kadangi tai aprašomojo pobūdžio terminai. Dažniausiai skiriasi ir pavadinimų interpretacijos: galima juos suprasti kaip septynis principus, kuriuos galima taikyti įvairiems su lazda atliekamiems veiksmams, arba galime įvardinti septynis konkrečius judesius, iš kurių susideda ilgos lazdos valdymo technika.
Septyni ilgos lazdos judesiai:
1. Kylanti lazda – Tai提 (Tang登) Kwan棍 – lazdos kėlimas aukštyn ir leidimas žemyn vertikalioje plokštumoje;
2. Šoninė lazda – Ping平 Kwan 棍 (Cheung 槍) – iš pakeltos padėties lazda tiesiama į šoną išlaikant ją horizontalioje plokštumoje pečių aukštyje;
3. Durianti lazda – Fong Loong Cheung 放龍槍 (Biu Kwan 鏢棍) – įvairūs dūriai lazda aukštoje ir žemoje stovėsenoje;
4. Pamušanti lazda – Gord剮 (Tiu挑) Kwan 棍 – priešininko ginklo pamušimas žemyn taip atidarant atakos liniją;
5. Kalanti lazda – Tank 釘 (Fook伏) Kwan 棍 – smūgiavimas lazda žemyn prispaudžiant jos galą prie žemės;
6. Pravedanti lazda – Tang Loong Cheung 騰龍槍 (Taan Kwan 攤棍) – priešininko ginklo pravedimas aukštyn taip atidarant atakos liniją;
7. Tekančio vandens lazda – Lau Shui Kwan 流水棍 – sklandus lazdos galo judėjimas apskritimais, siekiant kontroliuoti priešininką.