Su Filipiniečių kovos menais supažindino Kali meistras Rytis Jakaitis ir Arūnas Rudis. Į žemiau pateiktus klausimus atsakinėjo Arūnas Rudis.
Kada pradėjote treniruotis Kali?
1994 metais. Draugas Rytis buvo išvykęs studijuoti į Norvegiją, kur įgijo žinių Kali. Jam grįžus ėmėme kartu treniruotis.
Kodėl pasirinkote būtent Kali?
Man tiesiog tai patiko – smagus dalykas.
Istoriškai susiklostė, kad egzistuoja šie trys bendriniai pavadinimai. Visi šie kovos menai priklauso Filipiniečių kovos menams ir iš esmės jie reiškia, kad menas atsirado Filipinuose ir kad jame pirmiausia akcentuojama kova su ginklu.
Kokie yra pagrindiniai Kali principai?
Didžiausias dėmesys skiriamas darbui su ginklu. Atakos kampų sistemos (viskas priklauso nuo mokyklos/stiliaus, bet dažniausiai jų būna 12) Atakos kampas, paprastai reiškia smūgio krypti, nors kai kuriose mokyklose tai gali buti smūgio tipo ir taikinio derinys. Trys distancijos – artima (corto), vidutinė (media) ir tolima (largo). Atstumas ženkliai įtakoja kovinių veiksmu arsenalą ir kovos pobūdį .Judėjimas į nulinę zoną – sąvoka, apibrėžianti smūgio jėgos kitimą nuo minimalios (smūgio pradžioje) iki maksimalios (įsibėgėjus smūgiui). Svarbiausias taikinys – arčiausias. Dažniausiai – ginkluota ranka. Jei priešininkas be ginklo – didžiausią pavojų kelianti arba arčiausiai esanti to žmogaus kūno vieta. Kovotojams būdingi staigūs judesiai, nereikia „prilipti“. Kontaktas turi būti kuo trumpesnis, nes ilgesnis kontaktas kelia didesnę riziką gauti smūgį ginklu ar neginkluota galūne. Didelis mobilumas. Šie principai taikomi tiek ginkluotoje, tiek beginklėje kovoje.
Lazdos, peiliai, – viskas, ką galima rasti Filipinuose, net pvz. botagus, kardelius.
Vyksta. Kalbant apie kovas Lietuvoje – kovojant medinėm peilio imitacijom, užsidedamos nestoros odinės pirštuotos pirštinės, kad bent minimaliai apsaugotų rankas. Kovojant medinėmis maždaug 70 cm ilgio lazdomis būtinos storos pirštinės, šalmai, panašios į dviratininkų ar riedutininkų alkūnių ir kelių apsaugos. Bendrai pasaulyje yra daug organizacijų, kurios turi savas taisykles.
Kaip ir kur tobulinate žinias?
Tie, kas tuo užsiima, važinėja į seminarus Rusijoje, Lenkijoje, Švedijoje. Kitas būdas – organizuoti seminarus Lietuvoje. Džiugu, kad tai vyksta gan reguliariai.
Filipiniečių kovos menuose daugiau judesio, lengvesni, buitiškesni ginklai. Japonų ginklų technikos yra labiau akcentuotos, dauguma jų skirtos palyginti sunkiems ginklams.
Ačiū už pokalbį.
Straipsnį parengė Rūta Aksionova