Tiesa apie Wing Chun Kung Fu stiliaus atsiradimą yra dažnai mistifikuojama. Pagal paskutinius duomenis, mitas apie budistų vienuolę Ng Mui ir jos mokinę Yim Wing Chun, hipotetines šio stiliaus kūrėjas, ir yra tik mitas.
Iš tiesų labiausiai tikėtina yra toliau pateikiama šios istorijos versija.
Slaptoji Wing Chun istorija
Wing Chun Kung Fu kovos menas buvo pradėtas vystyti maždaug prieš 400 metų, politinių neramumų Kinijoje metu. 1644 – 1911 m. Kiniją valdė mandžiūrai, kurių populiacija sudarė tik 10 % vietinių gyventojų skaičiaus. Norėdami išlaikyti likusių 90% gyventojų kontrolę, mandžiūrai valdė valstybę geležinio kumščio principu. Agresija ir priespauda buvo du kertiniai dinastijos akmenys ir kinų visuomenei buvo uždrausta naudoti ginklus ar mokytis kovų menų. Taigi, norintys nuversti priespaudą, vieni iš maišto iniciatorių buvo besislapstantys kovos menų meistrai. Maištas ėmė bręsti budistų vienuolynuose, kuriuos mandžiūrai buvo palikę ramybėje gerbdami budistų kultūrą ir religiją. Šie Šaolinio (kitaip Siu Lam) vienuolynai buvo ideali vieta pabėgėliams pasislėpti – viskas, ką jiems reikėjo padaryti, tai nusiskusti galvas ir dėvėti vienuolynų mokinių drabužius. Dienos metu maištininkai vykdydavo savo prievoles šventyklose, o naktimis susirinkdavo planuoti mandžiūrų Čing dinastijos nuvertimą.
Kai kurie šaltiniai teigia, kad Šaolinio/Siu Lam šventyklos neturėjo jokių politinių reikalų ir nepalaikė nė vienos pusės. Toks teiginys grindžiamas tuo, jog pats budistų mokymas jiems nebūtų leidęs remti maištininkų ar slaptųjų brolijų. Tačiau, kaip rodo istorija, religiniai lyderiai visame pasaulyje, tiek Rytų, tiek Vakarų, visais laikais darė įtaką politikai ir valdančiajam sluoksniui. Vienuolynai dažnai priglausdavo asmenis, persekiojamus dėl politinių įsitikinimų. Kaip pavyzdį iš pačios Kinijos istorijos galima paminėti dar prieš 400 m. iki įvykių, aptariamų šiame straipsnyje, gyvenusį Jyu Yuhn Jeung. Šis žmogus, kuris vadovavo kinų sukilimui prieš mongolus ir įkūrė Ming dinastiją, buvo budistų vienuolis.
XVII a. pabaigoje Čing dinastija sunerimo dėl maištingų veiksmų, susijusių su Šaolinio/Siu Lam vienuolynais ir jų kovos menų tobulinimo. Buvo siunčiami šnipai, kurių daugumą sudarė mandžiūrų karo vadai, jog šie įsilietų į maištininkų gretas ir perimtų tradicines Pietų kovojimo sistemas, kurių buvo slaptai mokoma šventyklose. Maištininkai kung fu meistrai, suvokdami tai, slapta išvystė naują sistemą, kuri turėjo du privalumus: pirma, šio kovos stiliaus buvo galima išmokti greitai, antra, šis stilius buvo naikinančiai efektyvus prieš tuo metu egzistavusias kovos menų sistemas, kurių mandžiūrai jau buvo išmokę ir supažindinę su tuo savo armijas. Taip gimė Wing Chun Kung Fu.
Kai buvo atskleistas Čing šnipų žiedas, dinastija paprasčiausiai nusprendė sustabdyti maišto plitimą ir išnaikinti Šaolinio/Siu Lam vienuolius, tad Pietinė Šaolinio/Siu Lam šventykla buvo nugriauta ir sudeginta.
Maždaug po keturių kartų istorija ir tiesa atsiskyrė ir buvo sukurtas mitas apie Wing Chun atsiradimą. Legenda byloja, kad tarp išgyvenusių Siu Lam vienuolių žudynes buvo budistų vienuolė Ng Mui, kuri buvo vienintelė labai praktiško, efektyvaus ir ištobulinto kovos meno, praktikuoto šventyklose, tęsėja. Vėliau teigiama, kad Ng Mui perdavė savo žinias pasirinktai mokinei, jaunai merginai, vardu Yim Wing Chun. Toks vardas ir prigijo šiam kovos stiliui.
Tačiau reikia atsižvelgti į tris svarbius faktus, kurie yra tiesiogiai susiję su Ng Mui istorija. Pirma, išskyrus legendą, nėra jokio kito įrodymo, kad Ng Mui – kaip kung fu meistrė, ar kung fu meno kūrėja – kada nors egzistavo; nėra jokių įrašų, jokių istorinių dokumentų. Antra, vargu ar tokioje celibatinėje aplinkoje kaip Šaolinio/Siu Lam vienuolynai, būtų galėjusi gyventi moteris vienuolė, jau nekalbant apie formalų kovos menų tobulinimą. Trečia, ir turbūt svarbiausia – lieka neaišku, kodėl Ng Mui perteikė aukšto lygio kovojimo sistemą vietinei kaimo merginai, kuri net neturėjo jokio ryšio su revoliucionieriais.
Taigi žinant, kad Siu Lam vienuolynų sunaikinimas tikrai įvyko, bet Ng Mui istorija buvo viso labo priedanga, kyla klausimas: kas iš tiesų perteikė Wing Chun sistemą?
Žinoma, kad daugelis (ne tik legendiniai penki vienuoliai) vienuolių ir maištininkų lyderių išvengė mandžiūrų skerdynių ir, išlaikant paslaptį, tikroji istorija buvo perduodama tiesiai iš mokytojo mokiniui. Tokiu būdu vyresnieji perpasakojo apie du Siu Lam vienuolius maištininkus, kurie išgyveno vienuolynų naikinimą ir išlaikė Wing Chun sistemą gyvą. Vienas iš jų buvo vienuolis, XXII kartos Siu Lam didysis meistras, Yat Chum Dai Si iš Šiaurinės Šaolinio šventyklos. Kitas buvo maištininkas, jo mokinys, iš Pietinės šventyklos, vardu Cheung Ng. Bėgdamas nuo mandžiūrų persekiotojų, Cheung Ng įsteigė Kihng Fa Wui Gun (Gražiosios gėlės draugiją), kuri padėjo pagrindus Hung Suen (Raudonojo laivo) operos trupei. Iš istorinių faktų žinoma, kad maištas klestėjo šioje trupėje. Raudonieji laivai leido talentingiems operos atlikėjams, puikiai įvaldžiusiems kung fu ir gimnastiką, formuoti savo atskiras slaptąsias draugijas, skirtas Čing dinastijai nuversti. Kai Cheung Ng įsteigė trupę, jis tapo žinomas kaip Tan Sao Ng – tai buvo ne tik sceninis vardas, bet ir slapta duoklė jo įvaldytai Wing Chun apsigynimo ir kontraatakos technikai Tan Sao.
Reikia pažymėti, kad tikrieji sukilimo lyderių, narių ir Wing Chun meistrų vardai bei jų veikla buvo žinomi tik siaurame vidiniame rate. Tokiu būdu tikrosios kung fu žinios buvo perduodamos tik meistrų išrinktiesiems, pasitikėjimo vertiems mokiniams, taip apsaugant sistemos grynumą ir kilmę.
Iš Wing Chun išsirutuliojo tiek daug atšakų (dabar skaičiuojama apie dešimt), kad Wing Chun dabar žinomas daugiau kaip bendrinis vardas, taip kaip karatė – japonų kovos menams.
Kai kurie šaltiniai teigia, kad Šaolinio/Siu Lam šventyklos neturėjo jokių politinių reikalų ir nepalaikė nė vienos pusės. Toks teiginys grindžiamas tuo, jog pats budistų mokymas jiems nebūtų leidęs remti maištininkų ar slaptųjų brolijų. Tačiau, kaip rodo istorija, religiniai lyderiai visame pasaulyje, tiek Rytų, tiek Vakarų, visais laikais darė įtaką politikai ir valdančiajam sluoksniui. Vienuolynai dažnai priglausdavo asmenis, persekiojamus dėl politinių įsitikinimų. Kaip pavyzdį iš pačios Kinijos istorijos galima paminėti dar prieš 400 m. iki įvykių, aptariamų šiame straipsnyje, gyvenusį Jyu Yuhn Jeung. Šis žmogus, kuris vadovavo kinų sukilimui prieš mongolus ir įkūrė Ming dinastiją, buvo budistų vienuolis.
XVII a. pabaigoje Čing dinastija sunerimo dėl maištingų veiksmų, susijusių su Šaolinio/Siu Lam vienuolynais ir jų kovos menų tobulinimo. Buvo siunčiami šnipai, kurių daugumą sudarė mandžiūrų karo vadai, jog šie įsilietų į maištininkų gretas ir perimtų tradicines Pietų kovojimo sistemas, kurių buvo slaptai mokoma šventyklose. Maištininkai kung fu meistrai, suvokdami tai, slapta išvystė naują sistemą, kuri turėjo du privalumus: pirma, šio kovos stiliaus buvo galima išmokti greitai, antra, šis stilius buvo naikinančiai efektyvus prieš tuo metu egzistavusias kovos menų sistemas, kurių mandžiūrai jau buvo išmokę ir supažindinę su tuo savo armijas. Taip gimė Wing Chun Kung Fu.
Kai buvo atskleistas Čing šnipų žiedas, dinastija paprasčiausiai nusprendė sustabdyti maišto plitimą ir išnaikinti Šaolinio/Siu Lam vienuolius, tad Pietinė Šaolinio/Siu Lam šventykla buvo nugriauta ir sudeginta.
Maždaug po keturių kartų istorija ir tiesa atsiskyrė ir buvo sukurtas mitas apie Wing Chun atsiradimą. Legenda byloja, kad tarp išgyvenusių Siu Lam vienuolių žudynes buvo budistų vienuolė Ng Mui, kuri buvo vienintelė labai praktiško, efektyvaus ir ištobulinto kovos meno, praktikuoto šventyklose, tęsėja. Vėliau teigiama, kad Ng Mui perdavė savo žinias pasirinktai mokinei, jaunai merginai, vardu Yim Wing Chun. Toks vardas ir prigijo šiam kovos stiliui.
Tačiau reikia atsižvelgti į tris svarbius faktus, kurie yra tiesiogiai susiję su Ng Mui istorija. Pirma, išskyrus legendą, nėra jokio kito įrodymo, kad Ng Mui – kaip kung fu meistrė, ar kung fu meno kūrėja – kada nors egzistavo; nėra jokių įrašų, jokių istorinių dokumentų. Antra, vargu ar tokioje celibatinėje aplinkoje kaip Šaolinio/Siu Lam vienuolynai, būtų galėjusi gyventi moteris vienuolė, jau nekalbant apie formalų kovos menų tobulinimą. Trečia, ir turbūt svarbiausia – lieka neaišku, kodėl Ng Mui perteikė aukšto lygio kovojimo sistemą vietinei kaimo merginai, kuri net neturėjo jokio ryšio su revoliucionieriais.
Taigi žinant, kad Siu Lam vienuolynų sunaikinimas tikrai įvyko, bet Ng Mui istorija buvo viso labo priedanga, kyla klausimas: kas iš tiesų perteikė Wing Chun sistemą?
Žinoma, kad daugelis (ne tik legendiniai penki vienuoliai) vienuolių ir maištininkų lyderių išvengė mandžiūrų skerdynių ir, išlaikant paslaptį, tikroji istorija buvo perduodama tiesiai iš mokytojo mokiniui. Tokiu būdu vyresnieji perpasakojo apie du Siu Lam vienuolius maištininkus, kurie išgyveno vienuolynų naikinimą ir išlaikė Wing Chun sistemą gyvą. Vienas iš jų buvo vienuolis, XXII kartos Siu Lam didysis meistras, Yat Chum Dai Si iš Šiaurinės Šaolinio šventyklos. Kitas buvo maištininkas, jo mokinys, iš Pietinės šventyklos, vardu Cheung Ng. Bėgdamas nuo mandžiūrų persekiotojų, Cheung Ng įsteigė Kihng Fa Wui Gun (Gražiosios gėlės draugiją), kuri padėjo pagrindus Hung Suen (Raudonojo laivo) operos trupei. Iš istorinių faktų žinoma, kad maištas klestėjo šioje trupėje. Raudonieji laivai leido talentingiems operos atlikėjams, puikiai įvaldžiusiems kung fu ir gimnastiką, formuoti savo atskiras slaptąsias draugijas, skirtas Čing dinastijai nuversti. Kai Cheung Ng įsteigė trupę, jis tapo žinomas kaip Tan Sao Ng – tai buvo ne tik sceninis vardas, bet ir slapta duoklė jo įvaldytai Wing Chun apsigynimo ir kontraatakos technikai Tan Sao.
Reikia pažymėti, kad tikrieji sukilimo lyderių, narių ir Wing Chun meistrų vardai bei jų veikla buvo žinomi tik siaurame vidiniame rate. Tokiu būdu tikrosios kung fu žinios buvo perduodamos tik meistrų išrinktiesiems, pasitikėjimo vertiems mokiniams, taip apsaugant sistemos grynumą ir kilmę.
Iš Wing Chun išsirutuliojo tiek daug atšakų (dabar skaičiuojama apie dešimt), kad Wing Chun dabar žinomas daugiau kaip bendrinis vardas, taip kaip karatė – japonų kovos menams.
Vertimas iš „The Secret History of Wing Chun: The Truth Revealed“
(also appeared as “Wing Chun Controversy: Is this the truth about Wing Chun’s History”)
By Benny Meng and Alfredo Delbrocco