KungFu Wing Chun Kuen legenda

Legenda apie Wing Chun

Ng Muialt

          Prieš maždaug 250-300 metų gyveno Šaolinio vienuolė Ng Mui. Ji buvo “Weng Chun Bak Hok Pai”, arba “Baltosios gervės” kung fu iš Weng Chun srities Fdziano provincijoje, stiliaus meistrė. Kartu su keliais kitais Šaolinio vienuoliais, Ng Mui buvo medžiojama Čing dinastijos valdovų. Vienuoliai pabėgo iš Fudziano ir pasitraukė į skirtingas pietų Kinijos vietoves. Ng Mui pabėgo į Junano ir Sičuano provincijų pakraštį. Ten vienuolė apsistojo “Bak Hok Koon” arba “Baltosios Gervės Šventykloje”, Leung kalnuose, ir priėmė kelis mokinius.
Ng Mui buvo gabi kung fu entuziastė. Ji siekė dar labiau pagerinti tai, ką buvo įvaldžiusi, nors jau ir taip buvo viena geriausių kovos menų eksperčių. Ng Mui pastebėjo, kad šioje vietovėje, kung fu stiliai skiriasi – jie yra naujoviški ir praktiški. Ji reformavo senąjį stilių, įdiegdama, kai kurias naujas technikas, ir sukūrė naują stilių. Vėliau Ng Mui perdavė visas savo žinias Yim Wing Chun, pažangiausiai ir mylimiausiai savo mokinei.
Yim ištekėjo už Leung Bok Chau, druskos pirklio iš Guangdongo provincijos. Savo vyrą ji išmokė visko, ką buvo išmokusi iš Ng Mui. Nuo tada pora pasišventė šio kovos meno tobulinimui. Vėliau, Leung perdavė savo žinias gydytojui Leung Lan Kwai. Kadangi šis stilius neturėjo savo vardo, Leung Bok Chau nutarė pavadinti jį Wing Chun Kuen, savo žmonos garbei.

 Kumštis ir lazda  
          Gydytojas Leung Lan Kwai buvo labai išrankus, todėl per visą savo gyvenimą jis priėmė tik du mokinius. Vienas iš jų gavo tik kelias kumsčių technikas, tuo tarpu kitas, Wong Wah Bo, įvaldė visą stilių. Wong buvo operos trupės aktorius. Tais  laikais operos trupės vaidinti spektalius keliaudavo upe iš vienos vietos į kitą. Visi aktoriai, darbininkai ir įranga buvo gabenami raudonai nudažytose džonkose, tai buvo tarsi šios trupės simbolis. Daugelis “Raudonosios Džonkos” aktorių buvo įvaldę kovos menus, kurie buvo svarbūs jų pasirodymams.
Toje pačioje džonkoje, kurioje dirbo Wong, buvo jūreivis Leung Yee Tai. Laikui bėgant, Wong pastebėjo, kad Leung yra kovos ilga lazda ekspertas. Šio kovos būdo Leung išmoko iš budisto vienuolio Chi Sin, Ng Mui mokinio, kuris kaip ir Ng Mui pabėgo iš Šaolino. Kartą keliaudamas Chi Sin apsimetė virėju “Raudonojoje džonkoje” ir tada perdavė šią techniką Leung Yee Tai.
Taigi, Wong ir Leung pripažino vienas kito technikų privalumus ir nutarė pasidalinti savo žiniomis. Kartu jie sugebėjo patobulinti ir modifikuoti ilgos lazdos techniką ir pritaikyti ją Wing Chun sistemai. Taip “Šešių su puse taško” lazdos technika atkeliavo į Wing Chun ir, žinoma, Leung Yee Tai tapo Wing Chun tęsėju.
Fatshan kovotojai

alt          Laikui bėgant, Leung Yee Tai perdavė savo kovos meną gydytojui Leung Jan iš Fošano miesto. Šiame mieste šalia Perlų upės kirtosi daugelis svarbių kelių, todėl jis buvo svarbus Guangdongo provincijos komercinis centras ir jame gyveno labai daug žmonių. Leung Jan augo geroje šeimoje, todėl jis buvo mandagus, kultūringas ir švelnus. Jis užsiėmė farmacija ir teikė medicinos paslaugas Fošano gyventojams. Leung Jan buvo gabus gydytojas, mėgstamas pacientų, tad jo verslas klestėjo. Laisvu laiku gydytojas studijavo literatūrą ir, visų nuostabai, kovos menus. Jis išmoko kelias skirtingas technikas, bet nebuvo jomis patenkintas. Visą laiką Leung Jan bergždžiai ieškojo idealios sistemos ir idealaus instruktoriaus, kol galiausiai susipažino su Leung Yee Tai ir Wing Chun. Leung Jan taip sudomino šis unikalus kung fu stilius, kad jis nusprendė skirti savo gyvenimą bei visas pastangas tapti šio stiliaus meistru ir tobulinti savo įgūdžius. Leug Jan greitai išgarsėjo savo pasiekimais. Daugelis kung fu kovotojų eidavo su juo kautis, bet visi jie buvo nugalėti. Su laiku jis užsitarnavo sau “Wing Chun kung fu karaliaus” vardą. Taip Leung Jang ir Wing Chun vardai tapo dažnai vartojamais žodžiais Fošan mieste.

          Leung negalvojo apie Wing Chun kung fu mokymą kaip apie profesiją, bet jo paties noras ir domėjimasis kovos menu paskatino priimti kelis mokinius, taip pat ir abu savo sūnus: Leung Bik ir Leung Tsun. Vienas geriausių Leung Jan mokinių buvo Chan Wah Shun.

Chan užsiėmė pinigų keitimu ir visi kaimynystėje jį vadino Chan pinigų keitėju. Jis nebuvo išsimokslinęs,  tačiau iš prigimties buvo gabus, įkyrus ir ryžtingas. Chan buvo rinkos žmogus, daug bendravo su žemos kultūros žmonėmis, kurie manė, jog kova yra tinkamas ginčų sprendimo būdas. Taigi, Chan turėjo daug galimybių išmoktą techniką pritaikyti praktikoje. Jis sparčiai progresavo ir, pagaliau, tapo meistru bei Wing Chun stiliaus lyderiu tuo metu. Neilgai trukus, jo žinios apie jo šlovę pasiekė aukštus Čing dinastijos valdžios pareigūnus, todėl jie pakvietė Chan dirbti kung fu instruktoriumi kareivinėse. Ten jis dirbo tik kurį laiką, o po to grįžo į Fošaną toliau tobulinti savo sugebėjimų. Kaip ir jo mokytojas Leung Jan,  taip ir Chan Wah Shun manė, jog kung fu mokymas yra tik laisvalaikio užsiėmimas, o ne profesija.

Per trisdešimt šešis kung fu mokymo metus, Chan išmokė iki 16 mokinių, taip pat ir savo sūnų Chan Yu Min, kuris vėliau užsitarnavo “Septynių provincijų lazdos karaliaus” vardą. Kitas pažangus Chan Wah Shun mokinys buvo Ng Chung So, kuris įvaldęs mokytojo techniką tapo Chan Wah Shun asistentu.
Kai jam suėjo septyniasdešimt, Chan priėmė savo paskutinį ir jauniausią mokinį. Jaunas berniukas buvo tik trylikos metų, bet buvo entuziastingas Wing Chun ir paties Chan Wah Shun gerbėjas. Chan mokė berniuką tris metus, kol jam suėjo 16 metų. Tais metais šeima vaiką išsiuntė mokintis i Honkongą.
Chan priimdamas šį jauną berniuką į mokinius, net nesvajojo, kad jis taps nenugalėtu Wing Chun meistru. Jo vardas, garsesnis negu bet kurio iš jo pirmtakų, buvo žinomas visiems kovos menais besidominties žmonėms, o jo šlovė buvo užtarnauta darbštumu ir atkaklumu. Šis berniukas buvo Didysis Meistras Yip Man.

Meistrų Meistras

alt           Didysis Wing Chun kung fu meistras Yip Man buvo aštuntasis įpėdinis tiesioginėje paveldėtojų linijoje. Jis užaugo turtingoje šeimoje, kuri valdė nemažus dirbamos žemės plotus ir daug turto Fošan mieste. Daugelis įsivaizdavo, kad Yip Man turėtų būti gero gyvenimo išlepintas vaikis, kuris nesiims jokio fizinio darbo. Visų nuostabai, jis labai domėjosi kovos menu ir trylikos metų pradėjo mokintis Wing Chun pas Chan Wah Shun, kur mokėsi trejus metus. Po Chan Wah Shun mirties, Yip Man išvyko mokintis į Hong Kong, kur gavo antrąjį išsilavinimą geros reputacijos katalikiškoje mokykloje, Šv. Stepono koledže.
Likimas lėmė, kad Yip Man Honkonge susitiko su Leung Bik. Leung Bik buvo vyresnysis Leung Jan sūnus ir Chan Wah Shun (Yip Man mokytojo) kung fu brolis. Leung Bik įžvelgė Yip Man temperamentą, pasiryžimą ir kitas reikalingas savybes, todėl pasiūlė tapti jo mokiniu ir išmokti visko, ką jis išmoko iš savo tėvo Leung Jan.
Per keletą metų Yip Man iš Leung Bik perėmė visas Wing Chun kung fu paslaptis, bet jis vis dar nebuvo patenkintas savo pasiekimais. Būdamas 24 metų, Yip Man grįžo į Fošaną. Čia jis daug laiko praleido praktikuodamasis su savo vyresniu kung fu broliu Ng Chung So, su Ng mokiniais ir tobulindamas savo sugebėjimus. Yra daug istorijų ir anekdotų apie Yip Man žygdarbius Fošane. Pasakojama, kad kartą rūmuose jis žaibiškai nokautavo piktą kareivį, besitaikantį į jį pistoletu, kad šluojančiu spyriu sulaužė stumiamas duris su vyro rankos storio staktom, kad kovojo daug dvikovų ir kiekvieną kartą sugebėdavo įveikt savo oponentą mažiau nei per sekundę…
Nepaisant šlovės Fošane, Yip Man nė negalvojo kam nors perduoti savo žinias – net savo paties sūnui. Per antrą pasaulinį karą, kada dalį Kinijos valdė japonai, didžioji dalis turtingos Yip Man šeimos žemės buvo suniokota, o jo gyvenimas pradėjo sunkėti. Galiausiai japonai užėmė Fošaną. Vienas japonų vadas išgirdo apie Yip Man ir pasiūlė meistrui kareivių instruktoriaus vietą. Tačiau, dėl patriotizmo ir neapykantos okupantams, Yip Man  atmetė pasiūlymą. Po karo Yip Man su šeima persikėlė į Honkongą. Išdidumas, neįprastas temperamentas ir tai, kad jis augo turtingoje šeimoje, trukdė Yip Man susirasti tinkamą darbą, todėl kurį laiką šeima gyveno skurde.

1949 metais, paragintas savo artimo draugo, Yip Man sutiko mokinti kung fu restoranų darbuotojų altasociacijoje Honkonge. Asociacijos nariai neteikė daug dėmesio Yip Man ir tam, ko jis mokė. Wing Chun kung fu, ne taip kaip kitų stilių platūs mostai ir plačios stovėsenos, iš pirmo žvilgsnio nebuvo labai patrauklus. Be to, Yip Man, kaip ir jo mokytojas, nenorėjo girtis savo sugebėjimais, nekalbant apie viešų demonstracijų rengimą. Todėl tada Wing Chun nebuvo labai populiarus. Po keturių metų darbo asociacijoje, kur Yip Man turėjo vos kelis mokinius, jis įkūrė savo gimnaziją. Daugelis pirmųjų mokinių, kurie treniravosi pas jį tuos kelis metus, atėjo padėti Yip Man kurti šią gimnaziją. Tai buvo laikas, kada Wing Chun kung fu pradėjo traukti kung fu entuziastų dėmesį. Vėliau, kai Yip Man mokinių skaičius pradėjo didėti, jis turėjo perkelti gimnaziją į didesnes patalpas. Yip Man šlovė ir jo praktiškas Wing Chun kung fu greitai išgarsėjo ir pritraukė vis daugiau ir daugiau pasekėjų, ypač iš Honkongo policijos pajėgų.
1967 metais, padedamas mokinių, Yip Man įkūrė Hong Kong Ving Tsun Athletic Association, atidarė daugiau klasių ir dar labiau išgarsino Wing Chun. 1970 metų gegužės mėnesį Yip Man nusprendė išeit į poilsį ir mėgautis ramiu gyvenimu.
Poilsio dienomis Yip Man mėgo gerti arbatą savo arbatos namelyje rytais ar vakare, vienas arba savo mokinių kompanijoje, dalindamasis juokeliais, pamiršdamas kad jis jų mokytojas. “Kam didžiuotis? Esi ypatingas, jei žmonės tave gerbia.” Tai buvo jo filosofija.
Tarp 1970 ir 1971 metų Bruce Lee, vienas Yip Man mokinių, tapo kung fu filmų superžvaigžde. Nors Lee išgarsino jo Jeet Kune Do, bet daugelis žmonių žinojo, kad kurį laiką jis buvo Yip Man mokinys. Tačiau, Yip niekad nesididžiavo, kad jo mokinys – superžvaigždė. Žmonėms, kurie Yip Man gyrė, kaip Bruce Lee mokytoją, jis atsakydavo šypsena. Jis retai kada ginčydavosi su žmonėmis, kurie darydavo klaidingas išvadas apie Wing Chun teorijas. Tiesa buvo tiesa, o Yip Man buvo Yip Man. Tai neturėjo jokios įtakos Wing Chun padėčiai, nesvarbu, ar jis mokė Bruce Lee, ar ne.
1972 metų gruodžio antrą dieną, Didysis Meistras Yip Man pasitraukė iš šio pasaulio palikdamas savo mokiniams puikųjį Wing Chun kung fu stilių ir amžinąją misiją jį tęsti.