Viena iš aukštesnio lygio dalių kung fu sistemoje, kurios mokė Yip Man (Wing Tsun / Wing Chun / Yong Chun – toliau bus rašoma WT) yra ilgos lazdos (Look Dim Boon Kwun) technika. Wing Chun ilgos lazdos technika skiriasi nuo kitų kung fu stilių ilgos lazdos technikų tuo, kad kovoje naudojamos unikalios puolimo ir gynybos koncepcijos, paimtos iš WT beginklės kovos technikų.
Kiekvienas, kuris yra susipažinęs su tradicine ilgos lazdos technika, žino, kad praktikuojantis su šiuo ginklu reikia daug erdvės. Tačiau tai nėra būtina praktikuojant ilgą lazdą WT. Ši sistema buvo sukurta kovai siauruose koridoriuose ir miesto aplinkoje. Praeities meistrai atmetė tipinius plačius malūnėlius virš galvos bei plačios trajektorijos smūgius ir sukaupė dėmesį į naikinančią lazdos jėgą trumpuose, beveik nepastebimuose judesiuose.
Ilgos lazdos kilmė kinų kovos menuose
Manoma, kad ilga lazda kiniškuose kovos menuose atsirado Sung dinastijos laikais, maždaug 1000 mūsų eros metais. Tuomet Kinijoje gyveno žymus generolas vardu Yeung (arba Yang). Jis turėjo dešimt sūnų, kurie visi buvo patyrę ir talentingi kovotojai. Iš jų ypač išsiskyrė penktasis sūnus, kuris puikiai kovėsi ietimi ir buvo laikomas vienu iš geriausių tų laikų kovotojų.
Kilus karui, visi generolo Yeung sūnūs buvo išsiųsti ginti Imperijos sienų. Vieno kruvino mūšio metu visi sūnūs, išskyrus penktąjį ir devintąjį, žuvo. Tiesa, po karo namo grįžo tik devintasis sūnus, todėl buvo manoma, kad tik jis liko gyvas. Tačiau dėl meistriško mokėjimo naudotis ietimi liko gyvas ir penktasis sūnus. Mūšio metu jis neteko savo ieties smaigalio, bet kovojo naudodamasis tik kotu. Po karo penktasis sūnus įstojo į vienuolyną ant Ng Toi kalno ir tapo vienuoliu. Atvykęs į vienuolyną tik su sulaužyta ietimi laikui bėgant jis tapo ilgos lazdos technikos kūrėju. Jo technikos būdai vėliau tapo Hung Gar Kung Fu technikos pagrindu.
Prieš kelis amžius gyveno žmogus vardu Leung Yee Tai. Jis buvo kiniškos džonkos irkluotojas. Jo darbas buvo vairuoti džonką ir nustūminėti ją nuo seklumų. Nereikia ir sakyti, kiek jėgų reikalavo šis darbas. Irkluojant jam tekdavo plačiai stovėti, kad galėtų įsispirti į denį. Šiame darbe jis naudojo ilgą kartį.
Leung Yee buvo ne tik irkluotojas, bet ir Hung Gar kung fu ilgos lazdos, kurios išmoko iš vienuolio Gee Shin, meistras. Vieną dieną jis susipažino su WT meistru Wong Wah Bo, ir netrukus jie susidraugavo. Kadangi juos abu vienijo domėjimasis kung fu, netrukus jie ėmė keistis žiniomis. Wong išmokė Leungą WT sistemos, o šis atskleidė Wongui ilgos lazdos techniką.
Treniruodamiesi abu meistrai pastebėjo, kad tobulinant ilgos karties techniką, galima panaudoti daug WT aspektų. Tokiu būdu ilga lazda buvo įtraukta į WT sistemą, ir prasidėjo gilus originalių Hung Gar technikos judesių modifikavimas. Ryškiausias pakeitimas yra koncepcijos Chi-Sau (taip vad. „lipnios rankos‘‘) panaudojimas, kurio dėka atsirado Chi-Gwun, t. y. pratybos suliestomis lazdomis. Naudodamas Chi-Sau, WT žinovas gali nuspėti priešininko ketinimus. Naudojant Chi-Gwun, ginklas leidžia pajusti silpnąsias priešo vietas ir jomis pasinaudoti kovoje. Kitas pakeitimas yra susijęs su lazdos laikymu. Kadangi pagal Hung Gar stilių lazdos paėmimas buvo platus, WT jis buvo sutrumpintas, kad padidėtų nuotolis tarp rankų ir priešo ginklo.
Galiausiai ilgos lazdos technika buvo visiškai įtraukta į WT sistemą. Bart Cham Dao (aštuonių kardų-drugelių technika) ir ilga lazda yra vieninteliai WT pratybų su ginklais būdai. Reikia pabrėžti, kad neatsitiktinai sistemoje yra tik šios dvi ginklų rūšys. Jos simbolizuoja visą spektrą įmanomų panaudoti ginklų ir atspindi visą galimą arsenalą: ilga lazda moko naudotis vienu ginklu, o kardai – dviem, lazda moko naudotis ilgais ginklais, o kardai - trumpais. WT žinovas, gerai išmanydamas ginklų naudojimo koncepciją, gali pritaikyti savigynai beveik visus daiktus.
