Interviu su Dai Sifu Istvan Kun 2009 m.

1) Prieš metus buvote Lietuvoje. Kokie įspūdžiai apie Lietuvą po vienerių metų?
Pirmiausia norėčiau padėkoti čia esantiems instruktoriams, kad mane pakvietė. Galiu pasakyti, kad esu patenkintas. Matau čia naujokus, pažengusius mokinius ir instruktorius, ir matau, kad jie visi sunkiai treniravosi.
2) Prieš metus taip pat buvote susitikęs su mokiniais. Ar matote pažangą?
Taip, matau, kad patobulėjo ne tik jų įgūdžiai, bet ir požiūris į treniruotes ir mokymąsi. Jie tikrai atiduoda visas savo jėgas treniruodamiesi, todėl aš labai patenkintas, nes nesvarbu, ar tu naujokas, ar meistras, svarbiausia – tai, kaip tu dirbi, ar tikrai dedi visas pastangas į treniravimąsi.
3) Pakalbėkime ne apie naujokus. Penktadienį vedėte seminarą mūsų instruktoriams. Ką galite pasakyti apie jų pasiekimus?
Penktadienį turėjome specialius užsiėmimus instruktoriams. Kadangi jie yra instruktoriai, aš nerodau jiems tik kelių kombinacijų – kartojame visą sistemą, visas formas: Siu Nim Tau, Chum Kiu, Biu Gee ir medinio manekeno techniką. Kalbėjome apie detales, kaip jos tarpusavyje susijusios ir ko galime iš jų išmokti, pradines formas ir tai, kas yra gale: medinio manekeno technikas, ilgas lazdas ir Bart Cham Dao. Stengiausi pateikti jiems apžvalgą ir paaiškinti, kaip viskas susiję, todėl daviau jiems nemažai informacijos, technikų ir kombinacijų, kad jie daugiau suprastų ir galėtų geriau paaiškinti savo mokiniams.
4) Jūs lankėtės daugelyje šalių. Ar galite palyginti lietuvių mokinius ir instruktorius su mokiniais ir instruktoriais kitose šalyse?
 
Galiu pasakyti, kad į mūsų asociacijas Vengrijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje ateina tik darbštūs žmonės. Pažvelgus į mokinius ir instruktorius, matosi, kad tai žmonės, kuriems patinka sunkiai dirbti. Čia įprasta, kad po treniruotės jautiesi pavargęs, nes tikrai intensyviai treniravaisi. Galiu pasakyti, kad mano asmenine nuomone rytų europiečiai deda daugiau pastangų nei mokiniai iš kitų asociacijų, yra labai stiprūs žmonės sieloje ir gali panaudoti šią vidinę energiją treniruodamiesi, todėl jei aš jiems sakau „nepasiduokite“, jie mane supranta.
5) Manau, kad jie visi svajoja tapti gerais kovotojais. Ar galite atskleisti paslaptį, kaip tapti tikru kovotoju, ar reikalingos tam tikros įgimtos savybės, ar tai kažkas magiško?
 
Aš nelaikau savęs neeiliniu žmogumi ar išskirtiniu kovotoju. Dedu visas pastangas, kad kasdien tobulėčiau, ir kartais to pakanka, kartais – ne. Kartais, jei pralaimėjai kovą, atrodo, kad nesi geras kovotojas.
Kartais atrodo, kad sunkiausia kovoti ne su kitu žmogumi, o su pačiu savimi…
Galiu pasakyti, kad, jei nori tapti geru kovotoju, viskas labai paprasta – turi daugiau treniruotis.
Taigi darbas, darbas ir dar kartą darbas…
Jei treniruosiesi tūkstantį kartų daugiau nei normalus eilinis žmogus, būsi geresnis ir tapsi geru kovotoju. Bet yra viena paprasta taisyklė – treniruokis šimtą ar tūkstantį kartų daugiau.

Paprasta taisyklė…

 

Taip, paprasta taisyklė, bet, norėdamas jos laikytis, turi skirti treniruotėms vis daugiau laiko, ir dėl to dažnai negali pabūti su šeima ar leisti laiką tiesiog savo malonumui, turi treniruotis diena iš dienos. Yra programa, ir ją reikia įvykdyti – nesvarbu, ar tau tai patinka, ar ne, tai – tavo gyvenimas, ir turi tai daryti. Bet kas, kas daug dirba, gali tai padaryti, bet turi išmokti save nugalėti. Žinoma, mes visi skirtingi: kažkas yra talentingesnis, kažkas – meistriškesnis, tad vieni gali būti geresniais kovotojais nei kiti. Jei klausiate, kokia yra gero kovotojo paslaptis – paslaptis labai paprasta – gali mokytis tas pačias technikas, tą pačią sistemą, bet skirtumą lemia tai, kiek tu pats įdedi pastangų, ar tu jų įdedi daugiau ne kiti, ar ne.
6) Greitai egzaminuosite mūsų mokinius. Ar, Jūsų nuomone, jie deda pakankamai pastangų?
 
Vakar aš juos tikrinau. Po pietų turėjome laisvą kovą, kur svarbiausia buvo ne technikos lygis, bet kovos dvasia: esant tikram spaudimui, tu arba pasiduodi, arba kovoji iki paskutinės sekundės, ir galiu pasakyti, kad su šiais mokiniais nėra jokių problemų.
Taigi gatvėje jie išgyvens…
Taip, aš tikrai įsitikinęs, kad jie gerai pasiruošę. Žinoma, turiu būti labai griežtas, kai rengiu egzaminus, nes jeigu bus per lengva, mokiniai nevertins gauto diplomo, todėl jie turi sunkiai dirbti. Kai kuriems iš jų reikia šlifuoti tam tikras detales, bet svarbiausia yra kovos dvasia, nes, jeigu jie turi stiprią dvasią, kovotojo dvasią, galiu būti tikras, kad, kai išvyksiu, jie pasiliks ir kitais metais rasiu juos čia, ir jie bus dar labiau patobulėję, nes kovos dvasia išlieka ir kasdien jie treniruojasi vis daugiau.

Ačiū už interviu, buvo malonu vėl su Jumis susitikti.